Lietuvos policijos mokyklos instruktoriai ,,panėrė“ į skęstančiųjų gelbėjimo būdų ugdymo mokymus dalyvaudami saugaus elgesio vandenyje edukaciniame užsiėmime
Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) instruktoriai, siekdami stiprinti savo gelbėjimo įgūdžius vakar dalyvavo intensyviuose saugaus elgesio vandenyje mokymuose, skirtuose įgyti daugiau žinių ir patobulinti įgūdžius, reikalingus skęstančių asmenų gelbėjimui ir savo galimybėms įvertinti. Ši iniciatyva įkvėpta Neringos miesto policijos komisariato pareigūnų Igno Buckiūno ir Antano Jurčio istorijos, kai pareigūnams besiaiškinant situaciją dėl kurorte draudžiamoje vietoje pastatyto automobilio įvykiai pakrypo kita linkme išgirdus pagalbos šauksmą iš jūros. Pareigūnai nuskubėjo ir išgelbėjo visus 6 skendusius asmenis. Siekiant gerinti savo įgūdžius ir tobulinti kompetencijas LPM Profesinių įgūdžių valdybos 3–iojo skyriaus instruktoriai dalyvavo edukaciniame renginyje, kuris vyko kartu su BĮ ‚,Klaipėdos paplūdimiai“ ekspertu, direktoriaus pavaduotoju, paplūdimių gelbėtojų vadovu, Aleksandru Siakki.
Bendradarbiavimo pagrindu vykusiame edukaciniame renginyje LPM bendruomenės nariai dalyvavo teorinėje ir praktinėje dalyje. Teorinėje dalyje BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ atstovas Aleksandras Siakki identifikavo pagrindines priežastis dėl kurių žmogus gali paskęsti, teigė, kad prieš lipant į vandenį reikia atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus ant kranto, įsivertinti savo plaukimo įgūdžių galimybes, neplaukti toli nuo kranto. Nutikus nelaimei labai svarbu nesiblaškyti, nepanikuoti ir pasistengti plūduriuoti ant nugaros bei sukontroliuoti kvėpavimą. Akcentavo tai, kad yra nepaprastai svarbu įvertinti savo, kaip plaukiko galimybes. Anot Aleksandro, jei asmuo lengvai nuplaukia 400 metrų – gali save vadinti geru plaukiku, o jei asmuo pastebėjo skęstantįjį ir įvertinęs savo galimybes suprato, kad gelbėti jam nepavyks – ieškoti gerų plaukikų aplinkui.
Ekspertas pataria nepulti gelbėti skęstančiojo stačia galva, o pirmiausia iškvieskite pagalbą, paskambinti telefonu 112 ir nurodyti vietą, kur atsitiko nelaimė. Nežinia, kaip klostysis situacija gelbėjant skęstantįjį – gal pagalbos prireiks ir jums pačiam, o išsikviesti nebegalėsite. Prieš gelbėjant skęstantį asmenį susirasti krante pagalbinę priemonę, plūduriuojantį daiktą – lazdą, šaką, čiužinį ir pan. Ekspertas pastebi, kad apimtas panikos skęstantysis griebiasi ir šiaudo, todėl parankinis daiktas yra būtinas, kad tuo šiaudu netaptumėte jūs. Gelbėtojas turi stengtis išvengti kontakto su skęstančiuoju, nes kontaktas gali baigtis abiejų mirtimi. Jei vis dėlto pakliuvote į skęstančiojo glėbį, būtina kuo greičiau iš jo išsilaisvinti, kad nenuskęstumėte abu. Vienas iš atsilaisvinimo būdų reikia nerti kartu su skęstančiuoju gilyn. Tada skęstančiajam suveiks instinktas išgyventi, jis stengsis kapanotis į vandens paviršių, o gelbėtojas bus paleistas iš gniaužtų. Ištrūkus, gelbėtojas iš karto turi paplaukti bent kelis metrus į šoną, kad vėl nebūtų pavojingai sugriebtas. Įsidėmėkite – skęstantį žmogų reikia gelbėti tik jam iš nugaros. Skendusį žmogų atplukdžius į krantą, pirmiausia, jei dar nebuvo to padaryta, reikia kviesti pagalbą. Ant kranto paguldytam vandens prisirijusiam žmogui – galva turi būti atlošta, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai, arba, darant išorinį širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą, nelaimėlis nepaspringtų skrandžio turiniu. Suteikiant pagalbą paprašyti, kad visi žmonės atsitrauktų siekiant nesukelti šoko atgaivintam asmeniui. Praktinėje dalyje LPM instruktoriai išbandė skirtingas gelbėjimo metodikas: skęstančiojo gelbėjimas be gelbėjimo plūdės ir su gelbėjimo plūde. Akivaizdžiai pastebėta tai, kad gelbėjant su gelbėjimo plūde, gelbėjimas vyksta daug lengviau, sumažinant rizikas ir pačiam pakliūti į nelaimę.
Taip pat, buvo iškeltas klausimas, kaip elgtis, jei žmogus skęsta įlūžus ledui? Ekspertas patikino, kad pirmiausiai reikia pranešti apie įvykį gelbėjimo tarnyboms, jei įmanoma pasitelkti priemones rastas ant krano (ilga lazda, lenta, virve ir pan.) Ant ledo nelipti atsistojus, o šliaužti ant pilvo. Stengtis nuraminti skęstantį ir paprašyti, kad nesiblaškytų, nes yra eikvojama energija ir nesaugoma kūno šiluma.
Įgytomis žiniomis LPM instruktoriai pasidalins su Lietuvos policijos pareigūnais, tačiau neabejotina, kad ne tik pareigūnams, bet ir visiems mums svarbu žinoti kaip elgtis tokiu atveju, jei pastebime skęstantį žmogų.
Atnaujinimo data: 2024-02-29
Taip pat skaitykite:
Erasmus+ Lietuvos policijos mokykloje: realybė, kuri moko greičiau nei teorija
Kelias į policijos pareigūno profesiją: nuo vidinių ieškojimų iki priesaikos tarnauti
Policijoje esi gyvas: Giedriaus Valeikos kelias tarp sporto, disciplinos ir tarnybos
Tarptautiniai taktinės medicinos mokymai stiprina policijos pasirengimą ekstremalioms situacijoms