Policijoje esi gyvas: Giedriaus Valeikos kelias tarp sporto, disciplinos ir tarnybos
Giedrius Valeika – Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) Profesinės taktikos skyriaus vyriausiasis specialistas, instruktorius ir ilgametis vienas stipriausių policijos sportininkų šalyje. Tačiau savo kelią jis matuoja ne titulais, o nuolatiniu judėjimu pirmyn – kasdienėmis pastangomis būti geresniam nei vakar. Kiekvienos varžybos jam prasideda nuo paprasto, bet esminio nusistatymo – iššūkio sau.
„Dalyvaujant varžybose mano tikslas yra pasitikrinti jėgas. Svarbiausia – pasirodyti geriau nei praėjusį kartą“, – sako G. Valeika.
Jo požiūriu, tikrasis įvertinimas nėra vieta rezultatų lentelėje. Jei pasiektas asmeninis tikslas – tai jau pergalė, nepriklausomai nuo to, ar lipi ant pakylos, ar lieki už prizininkų ribos. Tą pačią filosofiją jis skiepija ir sūnui – aukšto lygio sportininkui, praėjusiais metais tapusiam Europos jaunių (U17) šiuolaikinės penkiakovės čempionu. G. Valeika pirmiausia jo klausia: „Ar tu patenkintas savo rezultatu?“ Net ir po sėkmingo pasirodymo išgirstas sūnaus „ne“ jam nėra nusivylimas – tai ženklas, kad dar yra kur augti.
„Tu bėgi ne tam, kad visus aplenktum. Tu bėgi tam, kad aplenktum save“, – įsitikinęs instruktorius.
Disciplina kaip sąmoningas pasirinkimas
Sportas G. Valeikos gyvenime atsirado dar vaikystėje, įkvėptas mamos pavyzdžio. Vėliau prisidėjo ir vaikystės herojai iš filmų – stiprūs, greiti bei ryžtingi. Tačiau tikrasis ryšys su sportu užsimezgė pradėjus lankyti imtynių treniruotes.
„Didelę įtaką padarė pati veikla ir treneris. Pradėjau nuo dešimties metų – ir „užsikabinau“, – prisimena jis.
Pergalės neatėjo iš karto, tačiau būtent lėtas, nuoseklus progresas suformavo jo santykį su sportu. Vienas svarbiausių etapų – metai Vilniaus sporto mokykloje. Ten sportas tapo prioritetu, o kasdienybė – griežtai struktūruota. Rytas prasidėdavo pamokomis, vėliau – treniruotė, po jos vėl mokslai ir dar viena treniruotė vakare. Devynios–dešimt treniruočių per savaitę reikalavo ne tik fizinės, bet ir psichologinės ištvermės.
„Nebuvo lengva, bet įsivažiavus viskas tampa režimu. Apie pramogas net nepagalvoji“, – pasakoja Giedrius. Būtent čia susiformavo jo požiūris į discipliną – ne kaip į prievartą, o kaip į sąmoningą pasirinkimą. „Disciplina man yra sprendimas. Tu nusprendi, kad turi įsipareigojimų sau. Jei pasakei, kad treniruosiesi – privalai tai padaryti.“
Kelias į policiją: per patirtį svetur
Gyvenimo kelias Giedrių ne kartą vedė už Lietuvos ribų. Dirbdamas Švedijoje jis nenutraukė sporto – priešingai, buvo pastebėtas vietos bendruomenės ir kviečiamas į varžybas. Ten jis pajuto kitokį požiūrį į sportininką: didesnį palaikymą ir pagarbą. Grįžęs į Lietuvą, G. Valeika įsidarbino Lietuvos kalėjimų tarnyboje, tuo pat metu studijavo universitete. Vėliau sekė penkeri metai Anglijoje, tačiau galiausiai jis vėl grįžo į tėvynę ir pradėjo tarnybą policijoje. Iš pradžių – kriminalinėje policijoje, kur darbas buvo intensyvus, dinamiškas ir kupinas iššūkių.
„Policijoje esi gyvas – judantis, bendraujantis, nuolat veiksme. Čia nėra rutinos, kiekviena diena atneša ką nors naujo. Kriminalinėje policijoje vyko nuolatinis veiksmas: eiti, ieškoti, sekti. Turėjau stiprią komandą, net po darbo rasdavome bendros veiklos“, – prisimena pareigūnas.
Sportas kriminalinėje policijoje tapo būtina atsvara, leidžiančia išlaikyti fizinį pasirengimą ir vidinę pusiausvyrą. Dalyvaudamas kasmetiniuose pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimuose, jis netrukus buvo pastebėtas kaip vienas stipriausių. Tai atvėrė galimybes atstovauti policijai įvairiose varžybose, kuriose jis iškovojo daugybę aukso medalių. Nuo 2013 metų sportinė veikla policijoje tapo neatsiejama tarnybos dalimi, stiprinančia tiek individualų pasirengimą, tiek komandinę dvasią.
Nuo instruktoriaus darbo iki pasaulinio pripažinimo
Nuo 2015 metų G. Valeika savo patirtį ir žinias perduoda LPM kursantams, dirbdamas šaudymo instruktoriumi. Čia jis ne tik moko taktikos, bet ir aktyviai įtraukia būsimus pareigūnus į sportinę veiklą. Jo ugdymo metodika grindžiama lygiavertiškumu.
„Su LPM kursantais visada kalbuosi kaip lygus su lygiu. Tik tada atsiranda bendras tikslas“, – teigia instruktorius. Ieškodamas talentų, skatindamas dalyvauti varžybose ir padėdamas atsiskleisti, jis prisideda prie stiprios policijos sporto bendruomenės kūrimo.
Šis kelias natūraliai atvedė ir į tarptautinę areną – Pasaulio ugniagesių ir policijos žaidynes. Roterdamas, Kanada, JAV – trys startai, trys aukso medaliai, taip pat sidabras ir bronza. Tačiau už šių pasiekimų slypi ne tik šlovė, bet ir išbandymai.
„Kanadoje buvau vienintelis lietuvis. Jausmas, kai viską turi daryti vienas, buvo tikrai vienišas“, – atvirai pasakoja jis.
Didžiausias iššūkis laukė vėliau – traumos. Buvo laikotarpis, kai fizinės galimybės smarkiai sumažėjo, o skausmas tapo kasdienybe.
„Buvo momentas, kai galėjau padaryti tik vieną prisitraukimą. Skausmas buvo ne tik fizinis, bet ir psichologinis“, – prisimena G. Valeika. Tačiau net ir tada jis liko ištikimas savo principui judėti pirmyn: „Kuo susirgai – tuo ir gydykis.“
Jau dešimt metų Giedrius išrenkamas vienu geriausių policijos sportininkų. Tačiau jis šiuos įvertinimus priima kaip natūralią nuoseklaus darbo pasekmę, o ne galutinį tikslą. Jam svarbiausia – procesas, disciplina ir gebėjimas kasdien iš naujo pasirinkti tobulėjimą.
Žvelgiant į šį kelią, nuosekliai augančią patirtį ir gebėjimą įkvėpti kitus, natūraliai kyla klausimas: kokių dar pergalių, iniciatyvų ir naujų talentų, užaugusių šalia šio instruktoriaus, policijos bendruomenė sulauks ateityje?
Atnaujinimo data: 2026-04-08
Taip pat skaitykite:
Erasmus+ Lietuvos policijos mokykloje: realybė, kuri moko greičiau nei teorija
Kelias į policijos pareigūno profesiją: nuo vidinių ieškojimų iki priesaikos tarnauti
Tarptautiniai taktinės medicinos mokymai stiprina policijos pasirengimą ekstremalioms situacijoms
Naktis – geriausias egzaminas: iššūkiai, kurie stiprina pasirengimą tarnybai