Būsimi policijos pareigūnai mokosi gelbėti žmones vandenyje
Policijos pareigūno pagrindinė pareiga yra saugoti žmogaus gyvybę ir sveikatą, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio pavojus kyla. Svarbiausia bet kurio policijos iškvietimo, kurio metu kyla pavojus gyvybėms, dalis – užtikrinti žmonių saugumą. Kiekvienas policijos iškvietimas yra skirtingas, o kartais tenka šokti į vandenį gelbėti žmogaus.
Lapkričio 4 d. Lietuvos policijos mokykloje (toliau – LPM) vyko neformaliojo ugdymo programos „Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens“ praktiniai užsiėmimai, kuriuos Mastaičių baseine vedė Aleksandras Siakki, BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojų vadovas. LPM šią programą įgyvendina nuo 2024 m. Jos tikslas - parengti kursantus ir tobulinti jų įgūdžius, būtinus saugiam elgesiui vandens telkiniuose, neatidėliotinai pagalbai teikti bei veiksmams kritinėse situacijose koordinuoti.
Skęstančiųjų gelbėjimo ir plaukimo teorinės žinios bei praktiniai gebėjimai yra būtini siekiant užtikrinti saugų elgesį vandenyje ir tinkamai taikyti gelbėjimo technikas. Nelaimės vietą dažnai pirmieji pasiekia pareigūnai ir vandens telkiniuose, tokiuose kaip upės ar ežerai, jie yra priversti priimti greitus sprendimus. Operatyvūs ir profesionalūs pareigūnų veiksmai šiose situacijose gali išgelbėti žmonių gyvybes.
Ne mažiau svarbu ugdyti pasitikėjimą savimi, atsakomybę ir gebėjimą priimti sprendimus įtemptoje situacijoje. Pareigūnams dažnai tenka dirbti sudėtingomis ir nenuspėjamomis sąlygomis, kai brangi kiekviena sekundė. Saugaus elgesio vandenyje ir gelbėjimo mokymų metu LPM kursantai mokosi įvertinti riziką, sklandžiai bendrauti ir priimti atsakingus sprendimus. Šešių akademinių valandų programoje dvi valandos skirtos teorijai, o keturios – praktiniam pasirengimui. Po mokymų policijos kursantai geriau geba įvertinti situaciją ir pritaikyti žinias gelbstint gyvybes.
Policijos pareigūnų pasirengimo svarba
Nors skęstančiųjų gelbėjimą dažniausiai siejame su ugniagesiais gelbėtojais, policijos pareigūnai taip pat gali būti pirmieji, atsidūrę nelaimės vietoje. Tai patvirtina realūs pareigūnų iškvietimo pavyzdžiai. 2021 m. kovą pareigūnai gavo pranešimą, kad Druskininkų sav. Neravų kaimo tvenkinyje skęsta vyras. Į įvykio vietą pirmieji atvyko Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai. Patruliai nedvejodami šoko į ledinį vandens telkinį gelbėti skęstančio žmogaus, priimdami žaibiškus sprendimus ir nepaisydami esamų sąlygų. Iš vandens ištrauktą vyrą pareigūnai apžiūrėjo, suteikė jo gyvybei reikalingą pagalbą kol į įvykio vietą atvyko medikai. Tokios situacijos parodo, kad ir policijos pareigūnai privalo būti visapusiškai pasirengę, įskaitant ir būtinybę mokėti naudotis specialiomis priemonėmis, išlaikyti saugų atstumą, įvertinti aplinką ir žinoti, kaip išsilaisvinti nuo skęstančiojo sugriebimų. Pasiruošimas gerokai anksčiau, nei tenka priimti kritinį sprendimą, leidžia įvertinti rizikas ir įgyti žinių, būtinų priimti teisingus sprendimus akimirksniu, kartu išvengiant nereikalingų žūčių.
Skaudi statistika
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis skęstančiųjų skaičius kasmet mažėja, tačiau skendimai išlieka didele problema. PSO duomenimis 2024 m. pasaulyje nuskendo daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Tarp rizikos grupių visame pasaulyje net 57 proc. sudaro jauni žmonės iki 29 metų, o 24 proc. vaikai iki 4 metų. Statistiniai duomenys rodo, kad vyrai skęsta 2–4 kartus dažniau nei moterys. Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) duomenimis Lietuvoje 2025 m. ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 nepilnamečius, bei išgelbėjo 41 gyventoją, Šių metų vasaros mėnesiais iš vandens ištraukti 38 nuskendę žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pažymi, kad vyrai dažniau nukenčia ne tik vasarą, bet ir žiemos sezonu, kai žvejodami ant ledo nepaiso saugumo reikalavimų bei neturi specialių smaigų ar liemenių.
Dalį visų fiksuojamų skendimų sudaro ir antrinės mirtys – žmonių, kurie neturėdami įgūdžių savo jėgomis bando išgelbėti skęstančius ir to pasekoje patys tampa skendimo aukomis. Paskata skubėti į pagalbą nelaimės ištiktam žmogui yra natūrali, instinktyvi reakcija. 2015 m. Amerikos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje pažymima, kad daugiau nei 45,5 proc. gelbėjimo bandymų baigėsi kelių žmonių nuskendimu. Netinkamas elgesys šalia vandens telkinių išlieka problema daugumoje valstybių, ypač šiltuoju metų laiku. Net ir labai įgudęs plaukikas gali pervertinti savo jėgas. Todėl svarbu prisiminti, kad neturint tinkamo pasirengimo ar įgūdžių gelbstint kitus galima pakenti ir sau.
Ištraukti žmogų iš vandens – tik pusė darbo
Gelbėjimas nesibaigia tuo, kad žmogus pasiekė sausumą. Nukentėjusysis vis dar gali būti be sąmonės, nereaguoti arba sunkiai kvėpuoti. Vienas didžiausių iššūkių skendimo atveju yra tai, kad širdis dažnai nustoja plakti, nes žmogus per ilgai negauna deguonies – vandeniui užblokavus kvėpavimo takus. Pagal PSO duomenis (pranešimuose apie sužalojimus skęstant), žmogaus smegenys be deguonies gali išgyventi maždaug 4–6 minutes, kol prasideda nuolatiniai arba negrįžtami smegenų pažeidimai.
2025 m. Europos gaivinimo praktikos rekomendacijose pabrėžiama, kad tinkamas kvėpavimo atstatymas ir žmogaus gaivinimas lemia sėkmingą skęstančiojo gyvybės išsaugojimą. Tai tik parodo, kodėl būsimiems pareigūnams svarbu gebėti ne tik fiziškai padėti skęstančiajam, bet ir suteikti neatidėliotiną pagalbą iki atvykstant medikams. Tokiose situacijose profesionalumą lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir gebėjimas išlikti ramiam, įvertinti situaciją bei priimti sprendimus, nuo kurių gali priklauso žmogaus gyvybė.
Kritiniai sprendimai, nuo kurių priklauso žmogaus gyvybė
Policijoje pareigūnams neįmanoma nuspėti visų galimų scenarijų tarnybos metu. Jie reaguoja į skubios pagalbos, su nusikalstamomis veikomis susijusius, saugumo bei viešosios tvarkos pažeidimo iškvietimus. Kai kurie iš šių scenarijų reiškia reagavimą į gyvybės ir mirties situacijas, kuriose būtini neatidėliotini veiksmai, pavyzdžiui, skęstančiojo žmogaus gelbėjimas. Todėl LPM taip svarbu paruošti savo kursantus tokioms situacijoms ir suteikti jiems kuo daugiau praktinių įgūdžių bei žinių. „Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens“ programos mokymai padeda įgyti svarbių žinių ir pasirengti kritiniam momentui, nes, jei tektų susidurti su tokia situacija nepasirengus, pasekmės galėtų būti tragiškos. Riba tarp gyvybės ir mirties vandenyje iš tiesų plona, ir dažnai ją lemia ne drąsa, o tai, ar žmogus žino, ką daryti. Būtent šį žinojimą būsimi pareigūnai išsineša iš mokymų baseine.
Kiekvieno pareigūno kasdienė darbo užduotis – gyvybės išsaugojimas.
Atnaujinimo data: 2026-11-06
Taip pat skaitykite:
Lietuvos ir Lenkijos policijos pareigūnai tobulino bepiločių orlaivių valdymo įgūdžius
Lietuvos policijos mokykla – Europos policijos mokymo ir lyderystės diskusijose Budapešte