Stresas, atsparumas ir sprendimai sudėtingose situacijose: patirtimi dalijosi Berlyno policijos akademijos ekspertai
Kaip stresas veikia pareigūno gebėjimą mąstyti, bendrauti ir priimti sprendimus? Kaip išlaikyti savikontrolę situacijoje, kuri per kelias sekundes gali tapti pavojinga? Ir kokį vaidmenį čia gali atlikti praktinis bei virtualus mokymas?
Apie tai spalio 13–15 d. Lietuvos policijos mokykloje (toliau – LPM) diskutuota su penkiais Berlyno policijos akademijos ekspertais, į Lietuvą atvykusiais pagal „Erasmus+“ mobilumo programą. Vizito metu Vokietijos policijos specialistai dalijosi profesine patirtimi su Lietuvos policijos pareigūnais, kitais darbuotojais, kursantais, pristatė Vokietijoje taikomus pareigūnų rengimo metodus ir aptarė psichologinio atsparumo bei elgesio sudėtingose situacijose reikšmę.
Berlyno policijos akademijoje veikia specializuotas Elgesio mokymų padalinys, kuriame dirba apie 30 specialiai parengtų policijos pareigūnų. Į LPM atvykusioje ekspertų grupėje buvo šio padalinio vadovas ir ilgametę praktinio policijos darbo bei pareigūnų rengimo patirtį turintys specialistai. Jie specializuojasi streso valdymo, psichosocialinės pagalbos, komunikacijos krizinėse situacijose ir asmeninio atsparumo stiprinimo srityse.
Stresas – ne tik tai, kas vyksta aplink mus
Viena pagrindinių susitikimo temų buvo streso supratimas ir asmeninio atsparumo stiprinimas. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad stresą lemia ne tik pats įvykis, bet ir tai, kaip žmogus jį įvertina ir kaip į jį reaguoja.
Tas pats įvykis skirtingiems žmonėms gali sukelti skirtingą reakciją. Tam įtakos turi ankstesnė patirtis, pasirengimas, žinios, fizinė ir emocinė būsena. Todėl ypač reikšmingas tampa profesinis pasirengimas. Kuo geriau žmogus pasirengęs tam tikroms situacijoms, tuo didesnė tikimybė, kad, stresinėje situacijoje, jis išlaikys gebėjimą veikti ir priimti sprendimus.
Seminarų metu aptartos įvairios streso reakcijos: nuo sunkumų susikaupti, negebėjimo priimti informacijos iki pykčio, baimės, padažnėjusio širdies plakimo, prakaitavimo ir raumenų įtampos. Pareigūnui būtina ne tik žinoti šias reakcijas, bet ir atpažinti jas savyje bei išmokti išlaikyti savikontrolę tada, kai situacija reikalauja veikti greitai.
Kai ramus pokalbis gali pakeisti situacijos eigą
Kita tema – bendravimas su asmeniu, kurio veiksmai gali būti nenuspėjami ar kelti pavojų.
Ekspertai pateikė praktinių pavyzdžių, kaip vertinti situaciją nuo pirmųjų kontakto akimirkų. Pareigūnas turi nuolat stebėti aplinką, žmogaus elgesį ir jo rankų padėtį, vertinti galimus pavojus, turimą erdvę ir laiką, taip pat numatyti, kokios pagalbos gali prireikti.
Tačiau ne mažiau reikšminga yra komunikacija. Ekspertai pabrėžė aktyvaus klausymosi vertę: išgirsti, ką žmogus sako, parodyti, kad jis išgirstas ir į jo žodžius žiūrima rimtai. Toks bendravimas padeda kurti ryšį ir pasitikėjimą, o kartu gali padėti išlaikyti situaciją stabilią ir kontroliuojamą, neleisti jai peraugti į atvirą konfliktą.
„Laikas yra mūsų draugas“, – pažymėjo ekspertai. Jei situacija leidžia, laikas suteikia galimybę pasitelkti kolegas, pasirinkti tinkamą taktinę poziciją, įvertinti rizikas ir ieškoti sprendimo, kuris padėtų išvengti nereikalingos eskalacijos.
Virtuali realybė – ne žaidimas, o mokymosi priemonė
Vokietijos ekspertai taip pat pristatė Berlyno policijoje taikomą mokymą, paremtą virtualios realybės scenarijais. Virtualioje aplinkoje pareigūnai gali treniruotis įvairiose vietose: daugiabučiuose ir privačiuose namuose, traukinių stotyse ar kitose sudėtingose erdvėse. Scenarijus galima kartoti, keisti ir palaipsniui sunkinti.
Vienas tokio mokymo privalumų – galimybė analizuoti ne tik galutinį rezultatą, bet ir visą pareigūno elgesį. Po pratybų matyti, ką pareigūnas pastebėjo ir ko nepastebėjo, kur žiūrėjo, kaip judėjo, kaip bendravo su kolega ir kokius sprendimus priėmė.
Ši informacija ypač naudinga atliekant veiksmų aptarimą (angl. after action review). Pareigūnas gali pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų ir pats įvertinti savo sprendimus.
Vis dėlto ekspertai pabrėžė, kad virtuali realybė negali visiškai pakeisti realių praktinių pratybų. Virtualioje aplinkoje neįmanoma iki galo atkurti fizinio kontakto ir krūvio, tikro pavojaus ir viso realios situacijos psichologinio spaudimo. Todėl virtualus mokymas vertinamas kaip papildoma priemonė, leidžianti saugiai ir dažnai kartoti įvairius scenarijus.
Mokyti ne tik veiksmų, bet ir mąstymo
Berlyno policijos akademijos ekspertų patirtis dar kartą parodė, kad šiuolaikinis pareigūnų rengimas neapsiriboja techninių ar taktinių įgūdžių mokymu. Ne mažiau svarbu išmokti valdyti savo stresą, suprasti kito žmogaus elgesį, išlaikyti savikontrolę, aiškiai komunikuoti ir priimti sprendimus neapibrėžtomis aplinkybėmis. Būtent praktika leidžia šiuos gebėjimus perkelti iš teorijos į realų veiksmą.
Tokie tarptautiniai susitikimai suteikia galimybę ne tik susipažinti su kitose šalyse taikomais metodais, bet ir pažvelgti į savo praktiką iš naujos perspektyvos, diskutuoti, kas veikia geriausiai, ir ieškoti naujų būdų, kaip dar geriau parengti policijos pareigūnus sudėtingoms situacijoms.
Juk stresinėje situacijoje svarbu ne tik tai, ką pareigūnas žino. Svarbu, ar jis geba tuo pasinaudoti, kai sprendimui priimti lieka vos kelios sekundės.
Vizitas įgyvendintas pagal „Erasmus+“ profesinio mokymo sektoriaus projektą Nr. 2026-1-LT01-KA121-VET-000428507 „Lietuvos policijos mokyklos kursantų ir darbuotojų profesinių įgūdžių ugdymas“.
Atnaujinimo data: 2026-10-23
Taip pat skaitykite:
Lietuvos policijos mokykla – Europos policijos mokymo ir lyderystės diskusijose Budapešte
Savaitė, subūrusi policijos bendruomenę: priesaika, apdovanojimai ir donorystė