Teismo medicinos eksperto paskaita apie asmenų ekspertizę ir kaip galima suklaidinti alkoholio kiekio matuoklį

Lietuvos policijos mokykloje lankėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas, gydytojas Gregoire Abi Chaker. Daugiau nei 20 metų teismo medicinos ekspertu dirbantis ir Mykolo Romerio Universiteto Viešojo saugumo akademijos dėstantis lektorius kursantams skaitė paskaitą apie gyvų ir mirusių asmenų teismo medicinos tyrimus (ekspertizes), neabejotinus mirties požymius, sužalojimus, galvos traumas, alkoholį.

„Svarbu žinoti, kaip nustatyti, jog asmuo yra miręs, atskirti klinikinę mirtį nuo biologinės, t. y. kokiais atvejais yra efektyvu atlikti gaivinimą mirusiam asmeniui. Klinikinės mirties atvejais gaivinimas gali būti efektyvus, biologinės mirties atvejais – neefektyvus“, – būsimiesiems pareigūnams sakė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker. Kursantai taip pat buvo supažindinti su neabejotinais mirties požymiais, kurie rodo, jog mirusio gaivinimas betikslis.

Lektorius pristatė kursantams teismo medicinoje nustatomus sužalojimus – nubrozdinimus, kraujosruvas, žaizdas, kaulų lūžius, paaiškino, kaip nustatyti sužalojimų padarymo laiką, būdą bei apie sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, kokiais atvejais skiriamas papildomas, pakartotinis teismo medicinos tyrimas. Ekspertas taip pat kalbėjo apie galvos traumas, jų padarymo būdo, trauminių poveikių skaičiaus svarbą byloje, akcentavo, kokie pagrindiniai klausimai turi būti suformuluoti teismo medicinos specialistui atliekant objektų tyrimus.

Paskutinėje paskaitos dalyje lektorius atskleidė alkoholio kiekio matuoklio veikimo principo subtilybes, atliko bandymą ir paaiškino kuriais atvejais prietaisas gali būti suklaidintas: „Alkoholio kiekio matuoklio viduje vyksta fizikiniai procesai: alkoholiui patekus ant elektrodo, prietaiso jutiklyje įvyksta oksidacijos reakcija. Prietaisas išmatuoja šios reakcijos metu sukurtą elektros srovę, kuri yra proporcinga alkoholio kiekiui. Svarbu, kad į prietaiso jutiklį su oru nepatektų pašalinio alkoholio, o būtų matuojamas tik iš plaučių iškvėptame ore esantis alkoholis.“

Lektorius atkreipė dėmesį, kad po alkoholio turinčių produktų vartojimo asmens burnoje lieka alkoholio molekulės, kurios gali iškreipti alkoholio kiekio matuoklio parodymus. Dėl to prietaisų naudojimo instrukcijose yra numatyta, kad asmenį, įtariamą vartojus alkoholio, reikia stebėti ne trumpiau nei 15 minučių iki tikrinimo alkotesteriu.  Gydytojas kursantams pademonstravo bandymą, kurio metu įsipurškė burnos savo sudėtyje alkoholio turinčio burnos gaiviklio ir atliko kelis matavimus. Rezultatai skyrėsi akivaizdžiai – nuo 6 prom. pirmosiomis sekundėmis, iki 0,25 prom. praėjus trims minutėms.

„Ar tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatus gali nulemti aplinkos temperatūra? Taip,“ – paaiškina G. Abi Chaker. Šaltyje alkotesterio antgalyje atsiranda kondensatas, kuris taip pat gali iškreipti prietaiso parodymus. Tam išvengti, matavimo prietaisas turi būti laikomas kambario temperatūroje arba prieš naudojimą turi būti įnešamas trumpam į šiltą patalpą.“

Dėkojame už suteiktas žinias, iliustruotas realiais praktiniais pavyzdžiais ir atliktu bandymu. Šias žinias kursantai jau netrukus pritaikys savo darbe.